Tarp tarpininkų

Žalios žinios kas dieną noksta
Ir sprogsta.
Nesimaivyk, šuneli, kad puvėsių
Neapuostai.

Kaip koduoji mintis,
Kurios paprastesnės už drugio irimą?
Stiklinėmis nagų lakuotų atraižomis?
Taip, Tu net kodų neišmanai...

O kaip išmeti lėles, naktimis saugojusias
Tavo plaukus, kad mėnulis jų nepražilintų.
Kokią spyną tada rakini
Vaškiniais raktais?

Ugnies pelėsiai Tau atstoja žiedus,
Tokių turi ne dešimtį.
O rakinant pameti rankas,
Kurios užtvara kojoms nukrenta.

Visokias fosilijas suvalgai.
Nenaikini, nors ir netiki tuo...
Tavo skrandis-tik kaip sustojimas į rojų.
O Tu tik tarpininkas.