Radiacija kaip išprotėjimas

o galgi nekeista, tai pirmas tavo
pavasaris, ir nuoga tu net plaukais
musės sruogose zyzčioja
ir beveik nepanaši:
neprimeni kalvotų lygumų ar
vėjuotos palangės, tu nedaiktiška

taigi: neužrašoma, nenurašoma
nesunaikinama
bet kvepi prasmėmis, ir gana

spinduliuotė, aklų akių spinduliuotė –
srautas bangų, nykstančių į veidą

o tu žaviesi gyvenimu?
aš žaviu.

aktyvios ir skylančios, dar apraizgančios
nuotaiką,
rankų raukšlės kaip būties vibracijos,
kvapo vizijos

išprotėti iki galo kaip suskilti,
tu tik to vieno negali

iki galo.

bet tai ne tavo problema,
proto nuotaka.