Metamorfozės

Velkasi rūkais sidabruoto kaimo gatvėmis
Išblyškusios minioj fizionomijos
Sudribę kresni kūnai šėlsta susitraukus sąnariams
Trūkčiojant mėšlungiams – skauda –
Niekas nesiskundžia –
Purpuriniai lašeliai –
Rasa  užmigdomi metų metamorfozių –
Laikinai atgula dobilienose –
Žmogaus paakius dengia nuovargio šešėlis
Todėlei sėdasi namo koridoriaus kertėn –
Varto paskutinius laikraštienos likučius –
Lapas krentantis paliečia skruostą –
Įšyla įkaista troboj krosnis –
Durys užsidaro.
- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
Lietaus vasaros – rudens metamorfozės
Žadina nebylius antakius –
Viskas grūdina ir pasiglemžia namo vidun –
Traiškanotom akim brendam vidum – nekviesti.


2005 – 10 – 09/Kaunas