sprogsta purslai
nusidažo geltonai
užtilęs ramiai galvoju
kiek laiko man duota
tave prisijaukinti
su šnabždesiu lūpose
širdy virpuliukais
einu į tavo delnus
pasisemti saulės
per spūstis iš ryto
aš daug meldžiuosi
kad tavo kelias
nesutrupėtų
kad nesubirtų
į daug stiklo dulkių
tuomet beliktų rinkti
ir berti į upę
savo ilgesį
kaip mandalą išbarstyt
................................