Atsimenu,
kai mūsų lovoje
galėdavom surasti trupinių.
Galvodavom, kad jie sausainių,
valgytų pusryčiams.
O gal jie buvo mūsų pačių?
Atsimenu,
ranka nušluostytus trupinius
lesė žvirbliai.
Įdomu, kur jie dabar?
Ar atsimeni,
jų plunksnas nuo kilimo
mes pirštais surinkome.
Nei trupunių, nei plunksnų –
švaru.