Susitinkantys žvilgsniai - lyg lapai,
Tyliai virpantys gūsyje vėjo...
Nuo atplūstančio rudenio kvapo
Mes ir vėlei truputį šaltėjam.
Susiglaudžiančios rankos - lyg šakos,
Susikimbančios pastumtos vėjo...
Vėl šlapesnis kas rytą tas takas,
Kuriuo einam iš parko alėjų.
Ir gyvenimai mūsų - lyg medžiai,
Kaip lietus, kuris žemę bučiuoja...
Taip kasmet rudenėjame skradžiai
Link mirties - rudens angelo juodo.