Juodas stalčius I
Vyras. Koks jis?
- Tavo plačiai nugarai būdingas nugaravimas. Prieš eidamas šerti šuns žiūri į veidrodį. Išalkęs gyvulėji - kriukis, kriukai man į veidą; kriukės smegenų geidi. Tenkinies! Griūvantys kojūkai išskečia mane. Blausa skečiasi tarp posuknės kojočių.
- Garuoji, mano garvilka. Žveji nutrauktalūpi, nutrauki mane nuogą. Nutrauki merės, daugiau pliauški liežuviu kaip undinės uodega. Vogčia trauki mane. O tu! Tik kon... dorus iš kišenės trauki.
- Vyrai - chameleonai, chanai (nepainiok su chamais), neserga, tik spalvas keičia, o kai sumaišo - bloguoja, nesupranta moters klausimų, rodo ranka į ją.
Juodas stalčius II
Skylutės
A.
Žmogus, begAlis vadintis žmogumi, apimtas visiškos maudymosi nusekusiose seratonino jūrose manijos. Trankvialentus vartojantis traktorininkas, ariantis negyvąją dirvą.
Tarp lūpų įdėtas dantų krapštukas primena, jog moku judinti lūpas, kalbėdamas su savimi:
- Tiek infantilumo dar turiu: dantų krapštuką mirkau vėstančioje kavoje, atsargiai pramušu kalkių luobelę. Vienintelę skylutę padarau; žaisiu. Gersiu plonyčiu šiaudeliu - nusibodo kalkių skonis. Esu tinginys. Labai noriu arbatos, tačiau mano principai neleidžia misti jos garais: "būti gyvam šventa dvasia", kai tingiu.
Šypsausi kaip kinas - noriu pasakyti "ne" skylučių badymui, vengdamas pažeminti moterį, kuriai skirtas neigiamas atsakymas. Kai gaunu delne per veidą, šypsausi kaip indonezietis. Nutyliu, jog tai man suteikia malonumo. Vis geriau, negu savo veidu sutikti karvajalką* . Šypsena tėra mandagi kaukė, kurią mano asmuo dėvi bet kokiomis aplinkybėmis.
B.
Pykstu ant savęs: negaliu pakęsti moters, kuri mano galvoje apšviesta it reklaminis stendas kiaurą parą. Pro vienintelę švarią lango kiaurymę leidžiu mintims pasiganyti su ja. Nučiupinėtas raktas nuolat kišamas į širdelę uzurpuoja.
C.
Radau vienišą ramunę tarp beržo lapų, taršomų anemo**.
- Pasaugok ją savo delniukuose, jai per šaltos rudenėjančios naktys.
Nuolat tave girdžiu niūnuojant "supergirl" ***. Ra - mule, nenuilstanti, tikra mule, į tavo šaltas rankas atiduodu saugoti ramutę. Sapnavau mulatę mergaitę.
* (suomiškai) - plaukuotą koją
**vėjas graikiškai
***Reamonn Supergirl (priedainis)
And then she'd say it's OK I got lost on the way
But I'm a Supergirl and Supergirls don't cry
And she'd say it's allright I got home late last night
But I'm a Supergirl and Supergirls just fly
And then she'd say that nothing can go wrong
Juodas stalčius III
Siekiu ramumos akimirkos, kai sunku susitelkti, atsistojęs prie perono krašto, užveriu liūdesį išduodančias akis, laukdamas atvažiuojančio traukinio, iškreipsiančio aklos ramybės veidą.
Saugau moters prisilietimo jausmą - neatiduodu, kaip pralekiantis pro mano veidą traukinys - šilumą.
Kaukazinė slyva po tavo akim - nepraslysta pro matymo lauką, kaukiant šunims. Jau apsipratau su vieškelio dulkėmis, viešumoje slimpinu dulkėtais batais, kad nepastebėtum manęs. Suodinos rankos, voratinklių bangavimas ant lupų mena paskutinį briketą, sukūrentą tavo krosnelėje.
O kažkada, kėdės dugnas virpėjo švelnaus bliuzo jausmu, vyno taurės šešėlis glostė tavo drobinukę....
Juodas stalčius IV
Moteriška tapatybė - moteriškėjimas
Išsiklaipę, pupos ankšties pirštai, vėluojanti alga; eilinis džiaugsmo kreivinimas, jei moterį algoju "pupa". Nesveikuoju, nebegaliu gerti antidepresantų - antipatiją sau jaučiu. Niekas negali nekęsti manęs taip, kaip nekenčiu pats savęs - nebent mylima moteris. Antspaudus sociumo nuomonė palieka. Nugraibyta, antspauduota, apsiblaususi, praradusi tapatybę stiklinė - esu. Vaizdą galiu užstoti, ne stiklinis. Taip, stiklinė moteriškos giminės; mažas troškau būti moterimi, tačiau moterų rūbinėje radęs marškinėlius juos priskyriau anoreksikei - tokie mažyčiai.
Nemėgstu ligimacijų - apsunkina tapatybės moteriškėjimą. Geriau apsikeisti kortelėmis su moterimi ir šaukdinti savo moterišką tapatybę. Kavukas, Kaviūras... nesvarbu kas, po oda vis tiek vienu organu mažiau; negi išdidus vyras pavydi gimdos? Jis išskiria dūmų lochijas, o jo moteriškoji tapatybė kraujo, gleivių ir audinių likučius.
Juodas stalčius V
Akimirkos moteriai - vardu Agapė.
Krikščioniškoji meile - žemiškosios priešingybe, prisėsiu prie puotos stalo, ant kėdės kampučio. Į lūšeną įsisukęs tavęs nepriimsiu, mano akyse žybsės laimės strakalas, žiūrint kaip tu, paskutine vakariete, atrajoji sumaitotus eilių kūnelius į mano burną, pilstai smėlį nuo sausakločių lūpų - bijodama mano paspringimo mirtinu išsivadavimu, išskaitytu moters sveikatos kalendoriuje.
Delnų linijose liekanos šlapimo; skystis geriasi į suragėjusią žaizdą, jo dalelės ėda sutrūkinėjusius šašus; moteris tikrina ar vaisingas delnų prisilietimas. Aš - nesusiformavęs vyras - prisileidžiu odėdes moteris, jų nelūžinėjančias nagų užkrantas. Laimės lytis: ankštoje kostiumėlio kišenėje slankiojantis kaštonas, besitrinantis prie išėjusio jausmo.
Vyrai, vabalaičiai, kopia moters prakastan mėduolin:
- Sausakaulės mylimosios, peršilęs už jus užgersiu šalto vandens.
Kvailas, nesusivokiantis vyras visas moteris laiko viena geidžiama ir nesuprantama ypata, taip panaikindamas neištikimybę.