Rudenio agonija

Rudieji Vilniaus stogai
(Rudesni už mano pudrą)
Padėkojo rytmečio dulksnai,
Kad pribėrė dumblių į kūdras.
Rudenio rudenio kūdras.

Vaškiniai Vilniaus klevai
(kietesni už mano nagus)
Padėkojo vakaro miglai,
Kad išdūrė beregiams akis.
Beregiams beregių akis.

Bado, bado klevo lapų koteliai,
Sukasi sukasi betoninės Vilniaus plytelės,
Katedra, pilys, saldus barbakanas - 
Vis atneša - atima rudens karavaną, bet...

Jei jau nori surast tylos slėnį -
Atsigulk ant skęstančio rudenio smėlio...