Jam

Įvadas...

Rudenio lapais karštais
Girdžiu tavo žingsnių žvangėjimą.
Aplipęs pasenusių eglių sakais
Kompensuoji savo tylėjimą.

Dėstymas...

Man patinka, kai tu pakeli antakį -
Jis man atrodo lyg kalnas grakščiausias.
O lūpų vingiai man primena santaką -
Juk tylios upės kalba gražiausiai.

Dar man patinka, kai tu čiuožinėji ledu -
Tarsi mažas drambliukas bandai ledo storį.
Ir tavo veidas taip kvepia medum,
Nes galvoj vis - amore, amore!

Pabaiga

Aš pamišus visai, visiškai...
Ir nejaugi aš.... myliu...
- Juodai!