kaip sekas tau tėve
keities rūbus nuo caro laikų
dar guli sutrintas milinis
kaip sekas motin ar sūriu
vaišinsi pavargusį svečią
ir leisi galvą ištiest ant peties
nebūki čia svetimas ateiki
tavo patamsy delnai
ir linija sena susiliejus
o kas man nubrūžins
nuo sielos skausmo
išėstus pageltusius vyro plaučius
nešauki išlydžiu aš sūnus
į šaknį jie grįžta
ir noriu aš gerti išties
iškaskime guolį ir savo ir mano
tyliam šnabždėjimui
sutrypti mokėmės būti
gal ir buvo tau pranašauta
ir ateitis atėjo
matyt nelaukta
gerai sakai motin eikime rungtynių
kas pirmas iš akies pataikys
tas obuolį gaus
ir įkvepia taip tyliai ruduo ir žiema užu skrynios