Ir mirsiu aš prie Bangladešo sienų,
Kai medžiai sužydės žiedais baltais, kaip pienas
Ir vienaakis žibintas gatvėj ir telefonas
Išsiskleis žiedais baltais-geltonais.
Ir busime "už ryšio zonos".
Stulpai, mašinos ir lavonas.
Kartais sunku patikėti, kad už lango ne 19 amžius :) Ir viskas dėl to, kad eilėraščiai klimpsta klišių liūne, eilėraščiai neturi sielos, visi velniškai vienodi. Grazhios_kojnes, berods, sugeba kurti tame pačiame amžiuje, kuriame gyvena. Ko vertas jau būvimas "už ryšio zonos". Ir, dievai!, aš dėkinga, kad tai ne tradicinis ketureilis su kryžminiu rimavimu!
Respect :)