Šauksmas

Už vėjų apsuptos miglos,
Už džiaugsmo, pagrįsto skausmu,
Už neapkenčiamos laimės mylimos
Slepiesi Saulės pilnaty Tu.
Išgirdus Tavo žvilgsnį širdyje
Skubu atgal laike,
Bet nei Saulės tamsa begalinė,
Nei skaisti Mėnulio šviesa
Negalės nuvesti atgal pas Tave.
Aš skubėsiu liūdesy ir džiaugsme,
Kad apkaltinčiau laime Tava,
O paėmusi žvilgsnį akių
Vėl nutilsiu
Lyg laimė skausme.
Aš vis bėgsiu ir bėgsiu laike atgalios,
Bandysiu prarasti tą kelią,
Kurį sugalvojau pati tam varge,
Kai miegojau tarp Saulės karalių...
Ir bandysiu surasti Tave,
Kad ir kur Tu bešauktum mane...

... Tu ir vėl mane šauki Saulės pilnaty,
Aš ir vėl ieškosiu Tavęs savo širdies kertelėse...