Po nakties

Rūko šydas įsupa bundantį rytą
tuščiuose arimuose
prie saulėgrąžų sodo 
juodvarnis sparnais matuoja
nuodėmės gylį
ir nuo šermukšnių raudonio
aitru burnoje
o minčių klostėse bunda
žaibai ir perplėšę miglą
veržiasi į ne tavo
ne mano ne mūsų
nokstantį sodą