Tepaluoti atspindžiai

Ji trenkė man mazgote. Ir dar, ir dar. Kol veidas nušvito palaiminga durnelio vypsena. Aš tokis laimings, -  pagalvojau - mano boba mane vanoja. O man tik garvežiai rūpi. Visi man taip sako, ir man pačiam taip atrodo. Kas čia labai ypatingo, tiesiog hobis. Nežinau.. lyg aš jai gėlių nebūčiau dovanojęs. Ir pasakiau gi dar. Na kažką pasakiau. Kažkur girdėjau, atrodo antanas sakė, jog moterims patinka paslaptingi vyrai. Kad jokių aš paslapčių neturiu, viską pasiekiu
kruopštumu: imi detales atsargiai po vieną, nulakuoji, palieki porai dienų ir jau gali surinkti. Ir žinai, atsimenu, tą dieną kai susipažinom, švietė saulė. Tu man nusišypsojai, pasakei, kad tepaluotos rankos primena varnėną. Nežinau, kad man rankos kaip ir nepanašios į varnėnus, bet aš gi mene nesigaudau. Greit aš tave atsikovojau iš antano, vėliau jis sakė, jog jį mušdavai. mes buvom laimingi ir man nerūpėjo, ką sakė daktaras. aš tikėjau tavo grožiu.