į mano akies trikampį
iriesi per pašalus nakties tuštumos
įkyriai mosuojies, taškai ledukus
iš kokio dumblo atsiradęs
kaip žuvis susisuki
į mažą kamuoliuką
pasislepi atminties
jaukiausioje vietoje
mėnesius šaukčiau, bet balso stygos
simuliuoja priebalsius, tik šlama
į tavo ausies geldelę