Lietaus lašai, šiltas naktinis vėjas,
Pakrantės smėlis ir šaltas jūros vanduo.
Prisiminimai, kaip ledinėj rankoj gėlės,
Veidą nušvietęs juokias sidabrinis mėnuo.
Naktinis dangus ir plieninės žvaigždės,
Kaip sustabdytam nespalvotam kino kadre,
Kaip pasakoj, kuri laimingai baigias
Tik stiklinės ašaros nedžiūva akyse...
Kur išskrido bangas nešantis vėjas?
Kodėl iš delno išbyra auksinio smėlio trupiniai?
Ant tako nukrito purpurinės gėlės,
Mėnulis apsiniaukia danguje aukštai.-
Ir tuščios rankos, tušti delnai
Žvaigždėtos, tuščios, aklos akys...
Kaip ant lango miršta lietaus lašai-
Taip tyliai tyliai Tu išėjai...