<skaitant Salomėjos Nėries poeziją>
Neilgai lakštingala gyveno, neilgai
Žvaigždes sparnais mylavo
Danguje aukštai.
Neilgai lakštingala plasnojo, neilgai,
Plunksnos šiuro ir nušiuro
Vėjų plaikstomos dažnai.
Neilgai lakštingala dainavo, neilgai.
Balsą peršaukė taip garsiai
Liūdesio vaitai.
Ir dabar lakštingala vaitoja
Garsiai taip labai
Kaip vaitot tegali vėtrų sūkuriai.
Jos naivioj širdelėj taip giliai
Ilgesio strėlė smaili įstrigo.
Ar matai?