krypsnis

kažkaip instinktyviai
užuodusi ilstančio lapo
versmės laisvę
pagyvėju išliedama
savo ne tą energiją
nusivaliusi smėlėtas
rankas į savo balkšvus
rūbus trykštu
beveik laime
beveik pasinėrusi į
tylą laikau už
skverno garsų tavo
šypsnį
atrisnodamas paliktas
taurėje ar stiklinėje slaptas
raštelis apie buvusius
pirkinius būsimam gyvenime
palieka mano
veide nuostabos krypsnį
gaila kad stalas
švarus sumeluočiau kad
netyčia sudaužiau