Pirmas veiksmas
Sapnuose aš visada lanksti,
Netvirta ir judanti lėtais mostais.
Užvedu mašiną, bet štai aš ant savo dviračio
Važiuoju - priešais kelio vingis be turėklų.
Nulekiu nuo krašto uolos, krentu į orą ištiestomis rankomis.
Jaučiu atsirevanšuojantį vėją, o aš juokiuosi.
Prieš atsitrenkiant į žemę,
Baimė klykti pradeda ir staiga išmokstu skristi.
Antras veiksmas
Tu šokinėjai ant šieno apleistoje daržinėje ir klausei mano vardo.
Žiojausi sakyti, bet supratau esanti akla.
Tavęs nebebuvo.
Trečias veiksmas
Tyla skrieja aplink mane garuojančio vandens pavidalu.
Savo kurtume matau judančias lūpas tavo.
Neįsivaizduoju, ką tari. Tavimi tik teka kalbantis vanduo.
Pražiodau burną klykimui ir tyla įskrieja vidun.
Jaučiu jos šilumą viduje, beisveržiančią lauk, kai verkiu
Sveriančią mane iki taško, kai nebegaliu pajudinti galūnių.
Klane be garsų ir vaizdų stebiu tave apsisukantį ir nueinantį [sulėtėjusiais mostais]