Žalio kaspino senatvėj išliaupsintos nuogirdos
Savo šaltais žvilgsniais pavertė viską dulkėmis,
Kurios neturėjo vilties išgyventi ant aslos…
Tavo neišsiųsti, neatplėšti laiškai [pe]lyja
Virš šliaužiančio švininio debesio pašonės
Kuri vis dar po truputį krenta ir sušyla.