Nu, Muta, galėtum ir geriau. Vai, galėtum. Tas sodas nepagrįstai atsiranda eiliuj; reikėtų "pripratrinti" prie jo. Šįkart, apsieisi be mano pažymio. Džiaukis, kad po pamokų nepalieku. O gal pasiliekam?
Taip, tas kontrastas truputį trikdo įvykių slinktį tavo eilėraštyje: nerimo spygliais sminga/
it vyšnia plaktoje grietinėlėje. Vyšnia - kažkas siekiamo, galbūt - malonaus, o nerimo spygliai... viską apgadina tas it, kažkaip sunku tuos du teiginius sujungt, tu tai padarei raštu, bet skaitant tai neįmanoma, bent jau man. Po to, slydus tas: "tik iš to sodo", matai, prieš tai tu nepaminėjai jokio sodo, tada nuvokiamas tik metaforiškas Rojaus sodo įkelimas į eilėraštį, bet tada turėtum tai kažkaip kcentuot, vien obuolio neužtenka, nors gal... na, tiek to, tarkim čia tinka. Atleisk už tokį priekabumą, bet trumpuose tekstuose viskas turi būt beveik tobula. Taigi, juodvarnio, manau, užtektų ir vieną kart pavartoto, arba tarp pirmos eilutės ir paskutinių dviejų turi daugiau segmentų sukurpt, daugiau mėsos, tada eilėraščio pabaiga būtų išlaukta, daugiau intriguojanti. Mano kriterijai tavo eilėraščiams yra truputį kitokie, už jausmą, už jausmą... 4.