Akimis paliečiu šaltą kūną
naktį noriu plepėti apie tai
dvelkti stebuklu
tuščiai skųstis krūtine
trinti rankas baltas
mūro namus juodus statyti
mokėti už trumpąją brangiai
mėtyti skliautus mėlynus
taškytis.
Tu čia nežiopsok!
Šiandien ne Tu laurus renki
Rožėmis kvapas iš kalnų papūtė
audžiau lyg ir iš aukso kažką nurimusi
bet ne svajones ne ne
o Tu be irklo lingavai laivą
kaip pažengęs pasaulis
Netik šaltas, dar ir kietas