Jausmų religija

- Juodu buvo neperskiriami, -
sakydavo ji.
Jis girdavosi savo piligrimo lazda
ir laikė ją
trofėjum
už praeitus kalnus,
moteris Afrodites,
kurias praeiname visi
operos ložėse
maitinami krūtimi.

- Taves negalėtų sutepti joks purvas, -
tarė jis.
Jai, nebejaunai mergelei
bejėgio ir išsękusio Kristaus
meilė,
pasaulio sielvartą
suėmusio žvilgsniu,
glostyti ausies spenelius.

- Gal tu visiškas idiotas? -
nustebo ji.
Be jokio atpildo už darbą
(haram blogų minčių)
paskutiniojo teismo skurde
susirietusios
mėšlungiškai figūros
trofėjų pelnė
gyvenimo žaidime.