blėstant šviesai
keliauju laukais
beveik nuogas
su malda lūpose
triukšmą sumuoju su dangaus platybėmis
noris rėkt garsiai garsiai iš širdies
ir tyliu rėkiu tyliu rėkiu
klykia mano vidus ryškia oranžine
o tavo rankoj smėlio pilys
tavo rankoj besileidžianti saulė
šypsaisi
tempiu siūlus rasos žieduose
niekada nenoriu pabust
rytas ateina su savo ašarom
kai laikai apglėbęs tylą miškų
tylą skardžiai besijuokiančią
tavo lūpom
.......................................................