prastuomenės sluoksnio atstovas

Žingsniuoji prospektu nuoga
tu lauki kol aš pasivysiu
ir jei atvažiuos mašina
žinok ji nemano,
tad
sudaužysiu sudaužysiu
ir tu sudaužysi,
kaip vazą
sudaužei savo namuos su
manim, o gal be manes?
Su kitu?
kažkas čia neaišku,
nepamenu.

Žingsniuoji prospektu basa
jauti mano žvilgsnį.
Juokies, kad net ašaros rieda
raudoniu išmuštais skruostais.
Pirmoji šio ryto rasa –
galmonė glamonė glamonė
ir tu mano.
Svajonė.
Nuostabi, paslaugi, kaip
žvaigždė danguje
užmiršta, palikta kažkur
tarp Marso ir Veneros.

Žingsniuoji jau šitiek dienų,
bijai vien tik mano nuotykių
būti.
Taip keista, kad aš taip kalbu
kaip prastuomenės sluoksnio
atstovas.