tuščia.
ir šalta,
lyg laikas, kai negalima
mirt, lyg nebūtų
juodų išprotėjusių paukščių
beorėj, bemintėj
bedvasėj
nakties prikalbėtoj
tyloj.
paradoksas:
kai užmuštą laiką vaikai
akmenim
pakišo po lova,
aš jau nieko
nebežinau
apie gyvenimą.