Pitagoras buvo paukštininkas

Tarp antikinių kolonų nardo žąsys.
Ruduo atvėrė vartus žalvarinius.
Ant kelio balandžiai kojas kilnoja,
Uždusę kaip pagirios sapno.

Virtuvinė šviesos iliuzija smelkias,
Kad įveiktų sienų nestikliškumą.
Pitagoras sėdi ir verkia kampe.
Žąsies gūžta arabiškai mirkteli.

Iš paširdžio grafitais piešia vaikai-
Baklažanai ir esatis pernoko lange,
Gal mama pamiršo nupirkti ledų?
ir vinių

Nuo Amžinybės atplyšo dalelė laiko-
Diena