Buvau aš viena naktį
pakeliui iš taško b į a
betraukiant asfaltuota dykuma
radau aš kopėčias
į niekur atremtas
norėjosi pamėgdžiot Tereškovą
ir pakilau į juodą orą
norėjosi kad įrašytų knygon
"visatos dykumų keleivė,
įveikusi aukštų materijų tramplyną"
bet kuo aukščiau lipau
tuo labiau tolo paukščiai,
vaikštantys taku ir vėliava -
liūdnai plazdenanti mėnulyje.
Prisėdau aš ant kopėčių,
nes pavargau,
sėdėjau kažkur ten,
kur susilieja tuštumos simfonija
su žiogo svirpimu....