akim

speigiškai atmerktom
akim
prie seno malūno
laukiu
nekaisk
šiandien arbatos
išeinu į mišką citrinų
pyktelėjusi šypsena
pagyvina tavo
veidą -
tu mąstai
apie kylančią miglą
rasojančius rąstus
ir įžūlaujančią mane
nebijok
neišpilsiu vandens
ant tavo stiklinių grindų
šelmiškas tavo laiškas
žodžiu
nuramina mane
ir vėl prisega laukimo
medalį -
greit būsiu veteranė
tavo laiškai
per daug atviri
bet vis nepasiekia
manęs