Jei pakilčiau virš dausų,
Pavirsčiau vėju pamiškių, laukų.
Kedenčiau gaivų pienės žiedą,
Pamirščiau tai, kas man nemiela.
Pasauly, kur tiek ašarų karčių,
Gyventi nebenoriu.
Kedensiu garbanas mergaitės,
Kuri šypsot pamiršo... nebemoka.
Kur juokas pinas su pavydu,
Gyvensiu aš
Ir tapsiu vėjas aš laukų lakių,
Su mergaite, kuri pamiršo juoktis...