ūųžėčįšą ų
Aš nupiešiau trupinį.
Mažą mažą ir truputį gelsvą.
Dabar galėsi jį paslėpt nuo šarkų,
Nes nuo aštuonių ryto jos alkanos.
Ir jei išsaugosi trupinį,
Galėsi jį padėt po lova
Ir laikyt, iki prasidės badas.
Bet dar įsigyk kate,
Nes ji nevalgo trupinių.
Tik peles.
Nors jis visai skanus-
Nuo pernai valgyto pyrago!
Bet nebūk tik išrankus! -
Dėl maisto žmones daug ką daro.
Ir kai padėsi trupinį lėkštėj,
Tarp šaukšto, peilio ir šakutės
Kai išsižiosi jau kaip baubas,
Tai prisimink, kad jis tiktai nupieštas.