Dievas lanksto mano pirštus -
kitiems jis vedžioja rankas,
kurios kloja pamatus bokštui,
tapo freskas ir rašo eilėraščius.
Kasdien kažką paaukoja
Tarp pirštų kitų tirpsta stygos,
lašais lipančios mano speneliais,
(beviltiškai aklais be gramo aukso)
lipdančios būgnų-būgnelių mušimą,
sulindusį giliai
po šokančia
oda.
Tarp mano pirštų tirpsta tik sniegas
nuo sniegenų pūko raudonas -
prisirpęs kaip vynuogės-vynui,
palieka išslydusias linijas.
(pilnos kišenės šermukšnių)
Dievas lanksto mano pirštus -
kitiems jis sukioja rankas.