yours,-

išeinu, -

savo meilę lyg vitražą
išardau dalim ir sudedu į seną lagaminą,

išdėlioju rūbus,
ant kurių iš lėto
nukrenta dėmėm likimas, -

aš pasilenkiu jo nuvalyti,
bet...
galiu tiktai apgaut save, -

dar gal skausmą
tarsi kūdikį suvystyt
ir išeit, -

su Dievu delnuose, -