Kiškių mokslai

Kur eglynai tyliai gaudžia
Du pilki kiškeliai snaudžia.
Net sapne ausytės stačios,
Net miege akytės plačios.
Bet miške visai ramu –
Tai ir pučia jie abu.
Į mokyklą jiedu neina,
Taip dienelė ir praeina.
Tik iš niekur triukšmas toks!
Broliai zuikiai kad pašoks!
Gal čia vilkas atšuoliuoja
Ar meškutė atpėduoja?
Ne, ne vilkas -  kailis pilkas,
Ne, ne lapė -  rudasnapė.
Žiūri, netiki akim,
Karpo jie ilgom ausim –
Takeliu į pievą žalią
Įlekia daili knygelė.
O po to ir dar viena,
Pasivijo ir gana!
O paskui ir prasidėjo,
Kas nematė – netikėjo:
Ko tik pievoj toj nebuvo –
Kelios knygos net pargriuvo.
Prisirinko čia pieštukų,
Šratinukų ir drožtukų.
Buvo čia sąsiuviniai
Ir spalvoti piešiniai.
Buvo daug gražių raidžių,
Buvo truputis kreivų,
Jos žadėjo pasistengt,
Kitąmet gražiausias lenkt.
O netrukus vėl garsai:
Juokas, dainos ir balsai.
Ėjo buvę čia pirmokai,
Tie, kurie jau bus antrokai.
Pirmą raidę jau pažinę,
Rankomis susikabinę,
Bėgo jie atostogauti,
Iškylauti, pramogauti.
Kiek jie perskaitė knygelių,
Skaičiuose surado kelią.
Padirbėję iš peties
Laiką leist smagiai galės.
Laukia miškas, ežerėlis,
Upė, saulė, gelsvas smėlis.
Ir kiemely bus gerai,
Juk tenai bus jų draugai!
- Ach, kaip bus vaikams smagu,
Atsiduso kiškiai du.
Ir prisiminė tada -
Girioj yr tokia vieta.
Ten, kur miškas pats tankiausias
Auga ąžuolas seniausias.
Ant šakos apuokas tupi
Ir visus, kam mokslai rūpi,
Kviečia į svečius ateiti,
Pro mokyklą nepraeiti.
Kiškius ragino apuokas
Pavartyti nors knygelę.
Tik pabandė paskaityti,
Tuoj suskaudo jiems galvelę.
Bandė kiškiai letenėles
Vienas kito suskaičiuoti.
Bet tris skaičius tik mokėjo -
Ties ketvirtu teko stoti.
Taip ir liko nesimokę,
Tinginiukai -  nežiniukai,
Net skaityti neišmokę,
Du maži pilki kvailiukai.
Bet liūdniausia, kas norėjo
Kiškius tuos apgaut galėjo!
Rietė lapė ta gudruolė,
Kad ant medžių morkos auga,
Kad Mėnulis netoliese
Ir gali sugaut į saują…
Net ir meškinas niurzglys
Juos piktai prigavo.
Nepamiršo kiškiai dar
Kaip į kailį gavo -
Bitės drąsiai kaip kariai
Savo drevę gynė.
Ir per mišką dar ilgai
Ant kulnų jiems mynė.
Žvelgia kiškiai į vaikus,
Noris  padraugauti.
Bet ar kvies nežiniukus?
Ims juos iškylauti?
Prižadėjo pilkiai sau
Mokslų nebevengti.
Pažinti skaičius, raideles
Ir vaikus pralenkti.