Ant bedugnės krašto [Sunku]

Skausmo pilnos ašaros krenta ant mano rankų,
Bet ne, ne ašaros tai pasirodo
Tai kraujas ašarom pavirtęs...
Ir žmonės žiauriais savo žvilgsniais
Vis skaldo ir skaldo mano širdutę,
Vis veda ją ant bedugnės krašto...
Gal žengti?

Vienas žingsnis ir aš skrajoju dangaus platybėse,
Vienas žingsnis ir aš laiminga,
Vienas žingsnis ir aš laisva,
Vienas žingsnis ir nublanksta mano pasaulis...
Vienas žingsnis...

Nieko nėra šalia, kas sustabdytų,
Kas paguostų,
Kas atneštų viltį,
Kas suprastų,
Kam rūpėtų...

Siela skyla pusiau,
Bet žingsnis dar nežengtas...
Aš bijau, tiesiog bijau...
Ko?
Pati nebežinau...