Dervišas laidoja šunį

Angelas į Meką skarmaliuoja,
žydi kerpių dykumos - akmens
nuo dulkėtų letenų ir kojų
akmenautojai nenuridens.

Skaudvabali, nuo laibos smilguolės
plastelk apipjaustytais sparnais-
smiltžemyje ištaisytą guolį
apkamšiau gėlėm ir skudurais:

daigo balsas iš po žemių krykštė,
platūs randai kanapinių rykščių -
Moteris šypsosis - tu su ja,

pienių liūtys mums per plaukus liejas,
dvelkia paskutinio šuolio vėjas
delnui išsitiesus tamsoje...





Skiriu MM