tyliai.

(Joks žmogus pasaulyje nėra vertas tavo ašarų, o tas, kuris yra, niekada nepravirkdys.)


***

esu dulkė ant tavo bato pado. niekuo neypatinga dulkė, tik mano krašteliai virpa. taip ir gyvenu. esu laimingas čia būdamas.

***

aplink mane daug kitų dulkių. vienos protingos, bet kvailos prieš mane visada laimi kortomis. o protingos prieš žaidžiant mane nugirdo, todėl niekada nelaimiu.

***

maždaug du kartus per dieną tu pasilenki užsirišti bato. būni taip arti, jog man apsvaigsta galva. drebu taip, kad drebinu visą tavo koją. niekas netiki, kad aš netyčia, bet tu žinai.

***

visi čia esantys supranta, jog vieną dieną įlipsi į kramtomą gumą ir kartu su ja nukrapštysi daugumą mūsų. visąlaik bandau pasislinkti ten, kur gumos nebus, bet nežinau kur. baisu.

***

o kartais būna liūdna.

***

vienąkart užkritau tau ant kojos, bet labai greitai nuslydau atgal. niekam to niekada nesakysiu. tebūnie tai mūsų paslaptis.

***

sako, kad žmonės anksčiau ar vėliau pavirs dulkėm. to ir laukiu. tuomet galėsiu su tavim šnekėtis, jei tik iš visų dulkių išsirinksi labiausiai drebančią.

***

laukiu su palaiminga viltimi lūpose.