Gana

Dangiškas papajų kvapas
Jeigu ir tas tau negerai
Gali pauostyti pažastį

Nebežinau, ką dar galiu padaryti

Taip
Aš kitokia
Bet laisvai galiu apsimesti
Galiu būt tokia pati kaip ir jūs visi
Netiki?

Jei reikia
Galiu brist per tą patį purvą.
Galiu kristi
Ir atsistoti
Bet atsistojusi nebenorėsiu kristi dar kartą

Taip
Tas mėšlas tikrai bjaurus
Sako, kartą paragavęs negali sustot

Dar norėčiau įlipti į didelį kaštonmedį
Išsilukštent kaštoną
O tada.
Vėl kristi.
Galiu pasakyti, visai malonu.

Aišku, jeigu moki nusileisti
To išmokstama
Anksčiau ar vėliau
Ir pagaliau
Vėliau jau tiesiog nebeskauda.

Na.
Taigi padariau viską.
Viską ką daro visi.
Ir viską ko norėjai tu
Puikus jausmelis.

Tik niekaip negaliu nustot tavęs nekęsti.
Juk tu mane to išmokei.
Ar ne, mielasis?

Jaučiu
Kad reikia grįžti
Aš atėjau
Bet laikas grįžti

Kažkaip negera
Saulė lyg ir šviečia
Lyg ir džiaugiuosi šviesa
Ar tikrai esu laiminga?

Bet gi tukinamos kiaulės sulaukia blogo galo
Geriau truputis tamsos
Tos tikrosios
Pripažink, tu ją dievini
Bet vis dar bandai apsimesti.

Gal gana?