Arkikatedros angelo sostinė. Naktį

***
Cukrinės stiklo vatos trupiniai
Krenta norais žvaigždes pamaitinę,
Stovi du susikibę vaikai
Priešais angelo kiaurą krūtinę.

Nutrupėjo sparnai – geležis pasimatė;
Išsigando vilkai,
Bet vis tiek nesuprato -
Jei šventasis netikras,
Tai ar tikras žmogus?

***
Mazgais susimazgiusios
Mazgės nuo kalno
Pilsto vyną ant Vilniaus stogų,
Nesupranta, ko jų išsigandusios,
Sprunka vilkės asfaltu aklu.

Svaidos mėnuo švinine šviesa,
Stygom naktį po lygiai supjausto
Ir pavirsta į rūką tada
Slapta nupieštas Vilniaus paveikslas.