Raudoni moterų sijonai...

Raudoni moterų sijonai
ant virvių supas lyg varpai
prieš gaisrą –
pirmapradį, keistą…
O baltos drobulės,
pajūrio smėlyje sudžiautos,-
lyg Dievo knygos lapai,
sumesti bet kaip…
Pajuodę senos valtys,
žvejų tinklai
ir kelios žuvys,
kurias parsinešė į kaimą –
apsakymo pradžia…
Apsakymo neparašys,
nes tas, kuris čia viską sudėliojo,
aludėj girtas miega
ir jam tas pats,
ar baigėsi pasaulio gaisras,
tas pats, kad baltos drobulės
į Dievo knygos puslapius pavirto,
kad jo apsakymas
po kaimą vaikšto
ir prašo išmaldos –
alaus bokalui –
vėl ir vėl…