Dangus

Dangus aptemo ir apsitraukė debesimis. Baisi nuotaika sklido su jais. Kažkas slėgė, neapsakomai slėgė pečius. Ne, slėgė širdį. Nes vėl kaip visuomet viskas sugulė ant širdies. Tarsi ji galėtų viską ištverti. Ji ir stengėsi, vis laikėsi. Bet jau ruošėsi pravirkti, išrėkti viską ir bent kiek palengvinti savo naštą. Ir tik debesys vis plaukė dangumi tarsi artindami galimą nelaimę. Klaikios nuotaikos ir nepastovūs jausmai vis sunkino širdies naštą. Viskas, rodos, keitėsi, viskas judėjo, bet kaip ir debesys judėjo į tamsiąją pusę. Tamsos link, ieškodami palengvėjimo ir ramybės. Ieškodami užmaršties. Ir visur galėjai jausti bendrumo jausmą: visa buvo tarsi viena, visa jau tapo viena. Nebegalėjai atskirti vieno nuo kito, savęs nuo draugo, savęs nuo dangaus. Pasaulis keitėsi, keitė savo pavidalą, savo išorę ir išvaizdą. Judėjo kažko naujo link pasiimdamas visus drauge ir neklausdamas jų nuomonės. Visi judėjo, slinko ta pačia kryptimi. Tamson. Užmarštin. Nežinomybėn. Amžinybėn?
Tik kažkas sustojo. Judėjimas nutrūko. Danguj sustingo debesys keldami įtampą. O gal laukimą? Pasaulis laukė. Laukė kažko naujo ir nepažįstamo, kažko, nutrauksiančio įtampą. Pasikeitimo. Jam reikėjo kaitos, jis nebenorėjo judėti į priekį be tikslo. Juk tikslas turėjo būti, jis turėjo atsirasti.
Ir miręs pasaulis atgijo, jis vėl pajudėjo. Danguje pasirodė aitvaras. Paprastas aitvaras neaišku kaip pakilęs aukštyn. Juk judėjimo nebuvo, niekas jo nejuto. Jis vis kilo aukštyn lėtai skrisdamas link debesų. Tarsi skleidė kokią šviesą, o gal tiesiog taip atrodė tamsiam dangaus fone. Skrodė debesis šalindamas tamsą, nuimdamas įtampą – sakydamas, kad nebereikia laukti. Tai jau čia. Pasikeitimas atėjo. Paslapčia, pamažu jis įslinko į mūsų širdis pro mūsų atvertas duris. Mes laukėme. Lyg ir norėjosi kažko akivaizdaus, aiškaus, materialaus. O štai sulaukėme pranašo. Ir nieko daugiau. Pranašas. Ar to gana?
Visa tarsi nutolo ir praplėštas vėl šviesėjantis dangus lyg ir kalbėjo apie susitaikymą. Juk sulaukėme. Pasaulis pasikeitė, tik ar tą pastebėjome? Ar pajutome tą mažytį virptelėjimą širdyje, kai įsileidome svečią savon širdin? Ar supratome, ką svečias norėjo mums pasakyti...