Dinamitas lieka po pagalve

Suaižėjo lūpos
ir šalta per trūkį
raumenys timpteli,
perkerpa bučinį
gervės sparnais

braukia jo trupinį
peršoka
lyg per supančiotą rudenį
ar pasiklydusį ledą,
užtvėrusį kelią
į krantą

o kojos tartum lietaus, kad net
pagalvotum: skėtį išskleisti -
padėt pasislėpti
prie kairiojo šono
alkūnės duobutėje

pirmadieniais nekenčiu vėjo,

kuris nukritusias spalvas
sumaišo ir sulieja.
Ir lūpos sulėtėja - išsiskiria
alėja, liepos išretėja.

Skambučiai dviračio
tai tolsta, tai artėja

tik vėl ant kito stogo ir kitos palėpės
stiklinės figūrėlės apsisuka ir skrieja,
užspęsdamos alyvinius kraštus
plieninio rėmo -
nenulipu nuo laiptų,
nes per ilgai sėdėjau.