Malda man sunkiai sergant

-Mano trobelė medinė,
mažytė visai.
O Tu – toksai didelis…
Mano trobelė – be stogo,
tik sauja žolių ant karčių,
supuvusių baisiai.
Bet aš ne dėl to kalbuosi
su Tavimi,
mano Dieve.
Trobelė gera.
Upeliuose žuvys dar neršia
ir duonmedis žydi gražiai
ir kokoso pieno yra.
Yra ir mėsos.
Tik, Viešpatie, gėda ir vargas,
sakyti baisu –
pasibaigė vynas, tabakas
ir moterys jaunos
manęs nebemyli.
Juk viską dariau,
kaip mokėjau –
kas rytą meldžiausi
ir Tau, ir krikščioniškam Dievui.
Marijai Mergelei meldžiausi
ir aukojau aukas miškuose
senoviniam mūsų dievam…
Nusijuokė Dievas,
padangė nušvito.
Pasidarė taip gera.
Pasveikau. Pagijau.