toks susirangęs
menkutis pūgžlys
tau
meniškai švepluodamas teigia:
tu, mano draugė tamsa,
sena, tikra ir neišnyksianti
tu! senekos filosofija, mieloji,
o aš – dailė,
esu
aukščiau už šviesos blyksnį (bliką, pasakau nežinantiems)
už tyrus vandenis
nubėgančius gimdyvei
tu nusispjauni
ir valgai žalias bulves
visai nemeniškas, už nieką
net ne geresnes
Ir aš esu porą sykių pabandęs pakomentuoti savo eiliukus, bet po to visada jaučiausi dar menkesnis, nei prieš tai. Tai visada ne į naudą. Šis man patiko...
p.s. "tyras" tai ganėtinai daug reikšmių turintis žodis, ypač jei kalbam apie gimimą. pvz., tyrumas kaip kūdikio pasaulio išvydimas (nekaltumas, nenuodėmingumas). arba, tyrumas kaip priešprieša gimdančiajai: vaikas gimsta su nuodėme (jei žiūrėsim iš krikščioniškos pusės), vadinasi, moteris savaime negali būti tyra. nu ir šiaip dar viskas kitkas ten, tingiu čia nusišnekėt dar
Negaliu neįvertinti estetinės pajautos, saikingumo, subtilios ironijos.
Štai čia lyrinio subjekto arogancija (esu aukščiau), ten- kito lyrinio subjekto romantiškumas (tu neišnykstanti), išaugąs į indiferenciją(nusispjauni), kitur- kasdienybės refleksijos ir projekcijos (na, kad ir žalios bulvės, nors dėl jų žalumo vargiai kasdieniškos...)
Nenene, eilėraštis stiprus. Su laikysena. Sveikinu.