Valpurgijos naktys

Audros vėputinių kailiniuos
užsnūdo
          tyliai,
gal be žado
                kelią išsapnuos,
minkštais nertiniais
                          žengti lengva.
                          Paskęsta pėdos pūkuose
                                            baltos miglos.

Virpa mintys, krebždina sakus,
                    nuo pirštų teka,
                    gintarais pabyra.
                                Šyla -
ašutiniam kvaituly melsva liepsna.
Kad tik neplyštų -
                          rasti ugnį
                                    <ledo šalyje>
                                      kur varva šukės
                                      veidrodžio nakties
bandyk.
          NĖRA.

Mezginys auksinių klevo lapų.
                              Banalu?
                              Gali neimti.
Sapnai nežino šito jausmo,
                        mintys vieną raštą moka -
                        nėriniais aušra pakyla.
Šilta?
      Matai dabar -
-------------------------------------------------------
Kai staugiu akimis
                mane vilku palaiko.
Gal -
          neklysta?
Raganaut tyla išmokė.