parduotas

kai užsitraukiu
savo langų užuolaidas
kurių taip niekad ir nenusipirksiu
numetu savo šypseną į kampą
negirdžiu smalsių žvilgsnių
kas tokia ir kodėl aš esu...

subraižytas stiklas
mano sienos
skiriančios nuo saulėtekių pasaulio

vardai pikti ir verti pavydo
tariami braidė
po perregimus, skaidrius plotus
kad juos užpildytų

kodėl žmogau
ant tavęs pyksta
šlykščiais žodžiais teplioja

už tai kad dykai
save visam pasauliui parduodi