trys maldelės ...

,, ... aš saugau likimo akmenį ir mėnesienos šviesa
įsiskverbiu į žmonių sielas. didžioji jėga, valdanti
gyvenimą bei mirtį – tai man priklausanti paslaptis ... „

iš teksto, atrasto senovės Nipuro šventyklos freskoje,
vaizduojančioje Mėnulio deivę


-1-

o pilnatie, sidabraake sese,

deive mergele, jaunaties globėja,
tyrumo bei nekaltumo įsikūnijime,
sidabrine harmonijos ir vilties valdove,
o žemiškosios moters dvasios, atminties,
grožio ir meilės paslapčių sergėtoja,

vakarinės maldos ramybės metą
suteik mūsų kūnams ramų poilsį, sieloms gaivą, o protams išmintį,
idant mudviejų su mylimąja atodūsių ritmai sutaptų,
ir žodžiai, ir darbai, ir mintys taptų aiškios ir skaidrios tarsi sidabro šviesa,
idant švarios, šviesios ir tyros paliktų, -
kad visą gyvenimą šį būtume jauni, gražūs ir laimingi,
kuriantys reikšmingiausia – meilę.

apgaubk mus akių išpažinties poezija,
taip kaip nėra gražesnės poezijos už meilę,
taip kaip neesti negražių eilėraščių,
nes neesti negražių gėlių.

sujunk mus poezija,
ir tebūnie tai dviejų pasaulių jungtis,
dviejų sielų šnabždesių dialogas.

o mėnesienos deive, tavo dvasia begalinė,
mums tikėjimo suteik.

ir lai išsipildo tai.


-2-


o pilnatie, sidabraake sese,

o esme viso, kas gyva,
tu guodi ir baudi tu,
gimimo ir laidotuvių laužo vietoje
deivės iridės atvaizdu gailestingai tiesi rankas,
ir aštriu kali trišakiu bei gyvatėmis apie kaklą
gąsdini už nedorą.

globok mylimąją mano nuo užkeikimų ir piktos akies,
išsaugok jos sielos lotosą savo stebuklingoj sidabro šviesoj,
idant jausmai suformuotų visus mudviejų žodžius,
išlaisvintų iš tylos citadelės,
išmokytų atleisti ir pajausti stebuklingą jų galią.

ir mintis
po minties, žodis
po žodžio, tų eilėraščių būtų sklidinos širdys ir lūpos –
kad po daugel metų gerbtume žodį šį,
sugebėjusį numalšinti dvasios troškulį,
atgaivinti ir sustiprinti, pažadinti ir išlaisvinti
mus, paklydusius.

te lūpos mudviejų niekuomet nestokoja meilės žodžių,
taip, kaip didžiausia laimė, duota žmogui gyvenime šiame –
mylėti, ir žinoti, jog esi mylimas.

o mėnesienos deive, tavo dvasia begalinė,
mums tikėjimo suteik.

ir lai išsipildo tai.

-3-

o pilnatie, sidabraake sese,

tu saugai likimo akmenį
ir mėnesienos šviesa įsiskverbi į žmonių sielas,
tau priklauso gyvenimo ir mirties paslaptis,
o amžinoji esybe, moteriškasis prade,
deive motina,

sustiprink mano dvasią,
apvalyk mane nuo to, kas mylimosios neverta,
paversk mane tokiu pat tyru bei tobulu, kaip ir ji,
kaip ir kūdikis, nuo mudviejų gimsiantis.

lai lūpos manosios nepailsta kartoti maldos tavo garbei,
tavo stebuklingajai galiai,
sutapatinusiai mano vaizduotę su tikrove,
suteikusiai jėgų patikėti pasąmone
ir savo moters viziją realybėje apturėti
gyvenime šiame ir atmintyje.

prašau, palaimink mudviejų sielas,
trokštančias harmonijos ir laimės meilės šventame jausme,
dvi kuriančiojo prado kibirkštis,
bevelijančias protu ir valia viena su kita kūnais ir sielomis susijungti,
ir atgimti iš naujo – trečioje.

palaimink mus,
idant stebuklingąjį pilnaties metą,
žvelgdami vienas kitam į akis,
tokius štai žodžius įskaitytume:
mes kuriame tave ir esame gražūs, nes kuriame iš meilės,
kuriame sielą, idant siela toji sukurtų sau kūną,
idant siela toji padovanotų mums gyvastį, -
švarią ir šviesią, tuopaą brangią ir mylimą-
trapų, nekaltą žmogutį.

suteik mums malonę,
ir te mudviejų laimė bus beribė,
ir te mudviejų meilė taps amžina.

o mėnesienos deive, tavo dvasia begalinė,
mums tikėjimo suteik.

ir lai išsipildo tai.