Žiemos preliudija

Šliaužia naktimis, iš ryto
Laipioja pakalnėm šilo
Saulėje rasom apkritę
Žvalgos akmenys sušilę

Glosto nusiritęs lapas
Drėgną armenį, papurto
Šiugždesiais su pievom plepa,
Juokias spindulingais burtais

Rėvos baltuoja pašiurpę,
Susikaupus žemė tūno,
Slėnio sudarkytos durpės
Puošiasi miglotais krūmais

Susisukęs lauko ežioj
Linkčioja šakų margumas
Praretėjęs lapais čeža
Stiebas vienišas, suglumęs

Vėsuma kvapi pakalnės
Puviniu vėlyvu dvelkia,
Saule skamba beržo kanklės
Vėjo palūliuotoj pelkėj