atominė bomba (kai baimė valdo)

suspaudžia
kažkur prie širdies
o galvoj atominė bomba
tiksi ir tikisi
krist
aš žinau,
dėl to mintys kelio neranda
rankos lyg
tąsiu medum
aplipintos ir šaltos
lyg ledas
nors laipsniai trisdešimt trys
nežinomos kaltės kanda---

šaltas prakaitas graužia akis
ir keliai
konvulsiškai blaškos
išduodu
save
nes išnyko viltis
viskas
į vieną tašką
užvaldė mintis
ta pati

ir veikia keistai
skrandį

tad
tyliai leidžiuos
erdvėn
kur manęs niekas neranda
kur muzika skamba
visomis dienomis
paukščiai gandrai
sklando


sėdžiu tyliai rami
tik giliai
jau jaučiu
nespėjau
akys drėgsta
naktis...
sproginėja atominė bomba