Sultinga moteris ant tilto
Gerai kad nenukrito
Gerai kad nenuskrido
Sapne girdžiu kaip tegžta
Į grindinį pakaušiai
Kaip skysta košė ošia
Lyg rudenio arimuose javai
Trapius jų kaulus teaplaižo
Ir džiugiai sučepsi šuva
Baigėsi puota
- - -
Sultinga moteris ant bokšto
tylos truputis
šoks tuoj
išsvajotoji akimirka
tiesiausia trajektorija
[iš aukštumų] ji
gviešiasi asfalto
besotė
- - -
žymėtojai jau išrikiuoti
dar vis nedrįstantys matuoti
vis uosto
sutreško kaulai
tiks vyniotiniui
juk moteries
sultingos būta
ir kvapas
apie šlaunis
kito dvikojo čia
būta
- - -
užlaužiau jos trelę
dikotofono juostelėj
ne veltui jos
šokta
geras
gabalas


fontanai_fontanai




